Prekybos žmonėmis byloje, kur nukentėjusiais pripažinti visas būrys moterų ir vyrų iš skirtingų regionų, neišgalime visiems samdyti privačius advokatus, todėl ieškome profesionalų, sutinkančių teikti paslaugas per valstybės garantuojamą teisinės pagalbos sistemą.

Surandame rimtą teisininką, universiteto profesorių, jis mielai sutinka.

Ir prasideda katės ir pelės žaidimas.

Mes: „Advokate, reiktų Jums susipažinti su savo klientu, susitikti prieš teismo posėdį, aptartumėte civilinį ieškinį, Jūs esate vienintelis to dar nepadaręs”.

Profesorius advokatas: Tyla

Po mūsų atkaklių skambučių, elektroninių laiškų ateina pagaliau reakcija: „Žinau, esu paskirtas atstovauti šį klientą XX byloje”.

Mes: „Taip!!! Kada galėtumėte susitikti su klientu, aptarti civilinį ieškinį??”

Profesorius advokatas: Tyla

Ateina ir praeina pirmasis bylos posėdis teisme, advokatas jame nepasirodo, minimas nukentėjusysis vienintelis ten be savo teisinio atstovo.

Staiga atskrieja profesoriaus advokato laiškelis: „Gavau iš teismo raštą, kad turiu atstovauti XX byloje. Nesuprantu, kas čia vyksta?!”

Mes: „Eikit jūs…” (mintyse)

Gal atsakymas į šį absurdo spektakliuką būtų – ogi mūsų profesorius advokatas žengia į politiką, jis norėtų dalyvauti didelės savivaldybės valdyme, visos jo mintys dabar su savo rinkėjais, jiems yra skirtas jo šūkis „Pareigingumas ir atsakomybė!”

Na, o mes su savo aukomis…