Kalbame apie moteris ir merginas iš Ukrainos, užplūdusias mūsų šalies viešnamius, tarptautinius ir vietinius sutenerius, nebežinančius, kokiais grėbliais grėbti milžinišką pelną.

Dėkui kriminalinės policijos pareigūnams, galėjome dalyvauti paskutinėje stambesnėje jų operacijoje, traukiant sutenerių tinklus, teikiant pagalbą kviečiamoms liudyti moterims.

Ir prieš karą moterys iš šios šalies buvo dažniausiai sutinkamos užsienietės lietuviškoje sekso industrijoje, bet dabar – labai dideli, nenormalūs mastai.

Jei matytumėt šių moterų akis, jei girdėtumėt jų riksmus – „man viskas gerai, atstokit, nekenčiu jūsų, aš savo noru, supranti, tau sakau, s-a-v-o n-o-r-u, susikišk tą pagalbą, tu pamaitinsi mano vaikus gal?” – moterys su aukštuoju išsilavinimu, be jo, tarnautojos, valstietės, studentės, jaunutės, sulaikytos pirmą kartą, vyresnės, vežiotos po pusę Europos… Vienų artimieji kariauja, kitų dingę ar žuvę…

Ir neįprastai daug alkoholio.

Bet ką mes čia, sugebantys tik bausti ar moralizuoti, išspręsime?

Turime ir kitą pastebėjimą – o iš kur pas apsukrius sutenerius tokie pelnai? Ne bankus, tikriausiai, jie plėšia.

Kviečiame į sceną labai nenorintį lempų šviesos dar vieną šios dramos veikėją, apie jį mažiausiai žinome, tai – sekso pirkėjas. Jam dabar irgi geri laikai.

Jeigu ryt nustotume bausti parsiduodančias moteris, sutaupytas lėšas nukreiptume pagalbos organizavimui, sugriežtintume atsakomybę sekso pirkėjams, gal pasiektume kažką geresnio, žmoniškesnio?