Tai, ką išdarinėjo gerai žinomas psichologas Tomas Kelpša užsieniečių migracijos centre, sukrėtė visuomenę. Žmogus, kuris turėjo suteikti pagalbą pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems asmenims, pasitelkdamas psichinę prievartą ir pasinaudodamas priklausomumu, su jais lytiškai santykiavo. Vis dėlto psichologas teismuose siekė įrodyti, kad pabėgėliai esą jį sugundė. Pats jis neva sutiko taip daryti dėl to, kad buvo apimtas aistros. 2025 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas pakeitė ankstesnio teismo nuosprendį ir T. Kelpšai laisvės atėmimą atidėjo dvejiems metams. Toks teismo
sprendimas sukrėtė nevyriausybinės organizacijos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovę Kristiną Mišinienę.

Priminsime, kad gerą vardą visuomenėje turėjusio psichologo siaubingas elgesys išaiškėjo, kai trys nukentėję pabėgėliai nusprendė kreiptis pagalbos į nevyriausybinę organizaciją „Gydytojai be sienų”. Pabėgėlių teigimu, apie patirtą seksualinę prievartą bijojo prabilti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), kadangi tikėjo, jog jos darbuotojas T. Kelpša galėjo jiems pakenkti dėl prieglobsčio suteikimo.

Ketvirtasis nukentėjusysis prabilo vėliau, kai išgirdo apie psichologo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą per žinias. Pabėgėlio teigimu, tada aiškiai suprato, kad ir juo buvo pasinaudota, kadangi pagalbą turėjęs jam suteikti psichologas nusprendė su juo santykiauti. Nukentėjusysis tuomet kreipėsi į žiniasklaidą ir pranešė, kad taip pat patyrė
psichologinį spaudimą ir seksualinę prievartą užsieniečių registracijos
centre.

Kaip dabar žinoma, keturi nukentėjusieji priklausė LGBTQ+ bendruomenei, o šių vyrų kilmės šalyse, į kurias bijojo būti deportuoti, jiems grėsė didelis pavojus būtent dėl seksualinės orientacijos.

Bijojo neigiamos psichologo išvados

Iš surinktų bylos duomenų paaiškėjo, kad su vėliausiai prabilusiu nukentėjusiuoju psichologas susipažino anksčiausiai. Viskas prasidėjo 2021 m. gruodžio pradžioje Medininkų užsieniečių registracijos centre. Nors ir T. Kelpša bandė teisintis, kad iš pradžių nežinojo savo tikslių pareigų, kadangi dirbo Raudonojo Kryžiaus mobilioje komandoje, kuri turėjo būti siunčiama į skirtingas pabėgėlių stovyklas teikti tuo metu reikalingiausią pagalbą, tačiau vis tiek turėjo suprasti, kad atvyko padėti, o ne seksualiniams tikslams išnaudoti jose apgyvendintus pabėgėlius.

Pasak psichologo, praėjus kuriam laikui, su kitais šios organizacijos darbuotojais pasiskirstė darbais ir jam buvo suteikta galimybė konsultuoti pabėgėlius Medininkų užsieniečių registracijos centre. Kai pradėjo tai daryti, prireikė vertėjo, mat mažai kas iš pabėgėlių kalbėjo angliškai. Taip esą ir užsimezgė draugystė su jam iš pradžių
vertėjavusiu nukentėjusiuoju.

Pasak psichologo, nukentėjusysis neva pradėjo jam meilintis ir prašyti kontaktų. Kadangi negalėjo duoti savo darbinio mobiliojo telefono numerio, pasidalijo senu el. paštu, per kurį esą prasidėjo neformalus bendravimas. Taip pat, kad lytiniai santykiai prasidėjo ne iš karto, o po kelių savaičių. Iki tol su nukentėjusiuoju susirašinėjo el. laiškais, vėliau bendravimą perkėlė į feisbuko „Messenger” žinutes.

Pats nukentėjusysis vėliau liudijo, kad buvo tokioje padėtyje, kai bijojo atsakyti T. Kelpšai, mat buvo gąsdinamas, kad dėl neigiamos psichologo išvados negaus prieglobsčio. Pabėgėlis, iš pradžių tik vertėjavęs, vėliau ir pats kreipėsi į jį kaip į specialistą, kad padėtų išspręsti psichologines bėdas. Tačiau T. Kelpšai sužinojus, kad nukentėjusysis yra LGBTQ+ žmogus, pradėjo daryti psichologinį spaudimą, kad su juo užsiimtų lytiniais santykiais.

Tuo jie, pasak nukentėjusiojo, užsiimdavo psichologo darbo kabinete, kuris tuo metu buvo konteineris Medininkų užsieniečių registracijos centre. Taip pat, kai pabėgėlis buvo perkeltas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, psichologas ir čia buvo atvykęs, kur ir vėl reikalavo lytinių santykių. T. Kelpša nesibodėjo tuo užsiimti ir prie kitų pabėgėlių, o nukentėjusysis buvo priverstas tenkinti jo aistras.

Tiesa, psichologas bandė aiškinti, kad šiam pabėgėliui puoselėjo ypatingus jausmus, taip pat tikėjosi pratęsti bendravimą jam išėjus į laisvę iš stovyklos. Tačiau neva nukentėjusysis nusprendė atkeršyti, kai sužinojo, kad T. Kelpša nutrūkus jų santykiams, užsiėmė lytiniais santykiais su kitais trimis nukentėjusiaisiais. Tačiau jo argumentus pirmos instancijos teismas atmetė.

Susirado kitas aukas

Kai pirmoji auka buvo iškelta į kitą stovyklą, psichologas susirado tris kitas naujas aukas. Jomis tapo irgi į Medininkų užsieniečių centrą atkelti trys pabėgėliai. Su šiais vyrais psichologas užsiėmė seksualiniais santykiais 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais. Šie pabėgėliai anksčiau nukentėjusio vyro nepažinojo.

Pabėgėliai gyveno viename kambaryje, taip pat buvo homoseksualūs asmenys. Vėliau jie davė parodymus, kad T. Kelpša aiškino, jog reikia įrodyti, kad jie iš tikrųjų yra LGBTQ+ bendruomenės nariai, mat tada bus dar lengviau gauti prieglobstį. Taigi, reikia su psichologu
santykiauti. Šantažavo, kad jeigu pabėgėliai nesutiks to daryti, pakenks jiems prieglobsčio prašymo procese.

,,Pradėjo klausinėti apie prašymus dėl prieglobsčio, kad LGBT nariai. Pasakė, kad gali padėti, kad parodys prašymus apie mus ir visą esminę informaciją. Gali padėti dėl prašymų, dėl to, kad dirba Migracijos departamente ir gali suteikti pažymą iš psichologo, sakė, kad padės ir išspręs klausimus dėl prieglobsčio”, – vėliau liudijo vienas iš trijų nukentėjusiųjų.

Taip pat, prisiminė jis, kad psichologas, sužinojęs apie jo lytinę orientaciją, primygtinai prašė su juo lytiškai santykiauti, kadangi kitaip trukdys pabėgėlių prašymams ir tokiu atveju jie bus grąžinti į kilmės šalis, kur dėl seksualinės orientacijos jiems grėsė didelis pavojus.

Vyras davė parodymus, kad su T. Kelpša santykiaudavo jo darbo kabinete arba psichologas ateidavo anksti ryte, prieš darbo pradžią, į jo konteinerį, kuriame lytiniais santykiais užsiiminėjo ne tik su juo, bet ir kitais dviem nukentėjusiaisiais.

Pabėgėliai visą laiką jautė psichologinį spaudimą, kad jeigu to nedarys, tuomet jų prašymams dėl prieglobsčio bus pakenkta. Jie visi panašiai liudijo, kad T. Kelpšai sužinojus apie jų seksualinę orientaciją, psichologas pradėjo prie jų lįsti ir ateiti į jų kambarį užsiimti lytiniais santykiais. Būdavo ir taip, kad vienas turėdavo saugoti duris, kol psichologas patenkindavo savo aistras su kitais dviem vyrais.

Kadangi seksualinė prievarta vyko ne vieną kartą, todėl vienas iš nukentėjusiųjų nusprendė slapta tai nufilmuoti. Vėliau šiuos vaizdo įrašus pridavė policijai, kurie buvo panaudoti ikiteisminiame tyrime. Pats psichologas teigė, kad nebuvo davęs sutikimo jį filmuoti ir nežinojo, kad tai buvo daroma. Jo nuomone, trys vyrai iš anksto esą suplanavo jį apkalbėti, o pats T. Kelpša neva pasidavė gundymams ir aistroms.

Raudonojo kryžiaus darbuotojai buvo sukrėsti

Raudonojo Kryžiaus darbuotoja liudijo, kad jų organizacija buvo sukrėsta, kai sužinojo apie tokį psichologo elgesį. Tiesa, pasak jos, T. Kelpša neilgai dirbo Raudonojo kryžiaus komandoje, kadangi vėliau perėjo dirbti tiesiogiai VSAT. Tačiau šiai liudytojai pirmiausia ir parodė viena iš organizacijos „Medikai be sienų” narių vaizdo įrašą, kuriame buvo galima atpažinti pabėgėlio lytiškai tenkinamą psichologą.

Liudytojos teigimu, Raudonajam Kryžiui teko patiksinti savo etikos kodeksą, nors ir iki tol buvo draudžiama su pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiais asmenimis megzti intymias draugystes.

„Į atsakingas institucijas jie (nukentėjusieji) nedavė leidimo kreiptis. Nukentėjusieji tiesiog neturėjo informacijos, kas nutiks su jais, kokią pagalbą jie gali gauti, kas nutiks, kai skundą pateiks. Žmonės nežinojo, kas su jais dėsis, tokiose bylose jie vengia pripažinti situacijas.

Nukentėjusieji ne iš karto davė sutikimą. Bejėgiškumas (nukentėjusiųjų) tai ne tik dėl to, kad kalbos nežino. Jie yra sulaikyti, visos aplinkybės, informacijos neturėjimas, tai daro jų situaciją pažeidžiamą”, – liudijo Raudono Kryžiaus darbuotoja ir argumentavo, kodėl nukentėjusieji kurį laiką tylėjo apie patirtą seksualinę prievartą.

Pavyko išsisukti nuo įkalinimo

Vilniaus regiono apylinkės teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai vienas kitą papildė ir tarpusavyje sutapo. Taip pat konstatuota, kad byloje įrodyta, jog T. Kelpša kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, panaudodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas nukentėjusiųjų priklausomumu vertė lytiškai santykiauti. Taip pat turėdamas tikslą platinti įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus.

Psichologas vis dėlto gynėsi, kad visi nukentėjusieji su juo savanoriškai santykiavo, nors ir pripažino, kad profesinės etikos ribos galėjo būti peržengtos, tačiau neturėjo tyčios pabėgėlių versti su juo santykiauti.

Vis dėlto teismas, vertindamas paties kaltinamojo parodymus, nustatė, kad jam trūko seksualinių santykių su tos pačios lyties asmenimis, kad suprato, jog pabėgėliai yra pažeidžiami asmenys, o jis turi galios viršenybę. Taip pat įvertino ir nukentėjusiųjų parodymus apie jų suvoktą priklausomumą nuo psichologo kaip nacionalinės valdžios atstovo, kurį jis sustiprindavo tiek tiekdamas informaciją pabėgėliams rūpimais klausimais, tiek duodamas suprasti, kad gali daryti įtaką jų padėčiai. Taip pat klausinėjo apie jų seksualinę orientaciją ir paskui sakydavo, kad nori su jais užsiimti lytiniais santykiais, taip darydamas spaudimą, kad pabėgėliai neturi kitos išeities.

Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė T. Kelpšą pripažinti kaltu ir subendrinęs visas nusikalstamas veikas, skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 5000 Eur dydžio baudą. Taip pat uždraudė ketverius metus dirbti psichologo darbą.

Deja, po pateiktos apeliacijos, Vilniaus apygardos teismas įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Buvo argumentuojama tuo, kad T. Kelpšos charakteristiką netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, jis naujame, su psichologo darbu nesusijusiame darbe, vertinamas „maksimaliai gerai“, taip pat esą yra labai mandagus, išsilavinęs ir anksčiau neteistas.

Teismo pozicija labai nusivylė

KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė komentavo, kad buvusio pabėgėlių centro psichologo byloje abiejų teisminių instancijų teisėjai sutarė, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojas daug kartų naudojo seksualinę prievartą prieš 4 centro gyventojus, kad jis turi būti nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių bausme.

„Nuomonės išsiskyrė esminėje vietoje – nuteistas realia ar lygtine bausme? Apeliacinio teismo teisėjai panaikino realios bausmės verdiktą ir nutarė, jog prievartautojas neturi kalėti. Pasakysime atvirai – mūsų centro komandą tokia pozicija sukrėtė.

Tikrai ne todėl, jog mes džiūgaujame, matydamos nemažėjančius būrius kalėjimuose – mes pernelyg gerai žinome, kokiomis sąlygomis tenka kalėti Lietuvoje ir kaip gyvuliška aplinka veikia nuteistuosius.

Tačiau šį žmogų matome kaip pavojingą aplinkiniams, jo elgesys, laikysena nusikaltimo metu ir po jo, visa gynyba teisme signalizuoja, jog prieš mus yra manipuliuojančiai besielgiantis prievartautojas, kuris žino, kur surasti prievartos objektus ir kaip įtikinamai pateisinti savo elgesį”, – teigė ji.

Pasak centro vadovės, pribloškė ir teismo samprotavimai apie ,,teigiamas charakteristikas”, apie pozityvią nuteistojo asmenybę.

„Neįtikėtina, bet atrodo, jog teisėjams didelį įspūdį padarė restorano, kur teisiamasis paskutiniu metu dirbo padavėju, atviri ditirambai savo darbuotojui – jis profesionalus, drąsiai imasi pavestų užduočių, psichologiškai stabilus, jautrus kolegų atžvilgiu, turi puikų humoro jausmą…”

Nemažiau reikšminga teismui pasirodė ir tai, jog teisiamas
prievartautojas yra Psichologų sąjungos narys,,,sukaupęs ilgametę patirtį psichologijos srityje”. Galime tik pridurti, jog informaciją apie savo priklausymą psichologų sąjungai teisiamasis pats pristatė teismui, kaip suprantame – neteisingą”, – nusivylimo neslėpė K. Mišinienė.

Jai keista girdėti argumentus, kad viešumoje pavyzdingai besielgiančio nuteistojo elgesys gali būti pretekstu jo nebekalinti.

„Bet ar visa ta giriančių charakteristikų, kursų kurselių, konferencijų pažymėjimų stora šūsnis nesignalizuoja apie šio žmogaus galimą pavojingumą, negi nerėžia akies faktas, jog būtent „profesionalumas ir patirtis” leido jam patekti į uždarą centrą ir ten visiškai nepastebėtam daryti nusikaltimus?

Pasikartosime – tikrai nesame už tai, kad visi nuteistieji atliktų bausmes kalėjimuose, tačiau kartais, kaip ir šiuo atveju, tenka sutikti tipažų, kurie turi būti sustabdyti tokiu būdu.

Kviečiame duoti stiprų atkirtį prievartautojams, besidangstantiems savo ,,nesuvaldyta aistra””‘”, – pabrėžė ji.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2025-05-17, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tai-ka-su-savo-klientais-isdarinejo-psichologas-sukrete-visus-gynesi-kad-buvo-sugundytas-120108248