Iš kalėjimo savaitgalio „atostogų“ išėjęs seksualinis nusikaltėlis keliauja tiesiai į namus, kuriuose gyvena nuo jo nukentėjęs vaikas. Tai – Lietuvos realybė. Tokią situaciją ekspertės vadina neįtikėtina ir paminančia vaiko interesus. Dėl tokių atvejų dvi ministerijos organizuoja susitikimą.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, turi teisę trims paroms, o kai kuriais atvejais ir dešimčiai parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į savo namus Lietuvoje.

Tokia tvarka galioja tiems nuteistiesiems, kurie neturi drausminių nuobaudų, užsiima darbine veikla, jiems nustatyta žema ar vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Kartais nutinka taip, kad, pasinaudodamas tokia galimybe, nuteistasis išvyksta į savo namus, kuriuose gyvena nuo jo seksualiai nukentėję vaikai.

Vaikui nesaugi situacija ir keršto tikimybė

Neįtikėtina situacija – taip vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė vadina atvejus, kai prieš savo vaikus seksualiai smurtavę žmonės iš įkalinimo įstaigų sugrįžta „atostogų“ į tuos pačius namus.

„Mes net nesitikėjome, kad tokios atostogos taikomos ir už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Net sapne nebūčiau susapnavusi, kad asmuo, kuris nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš savo vaikus, grįžta į tuos pačius namus“, – LRT.lt sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Jei vaiko šeima savaitgaliui priima nuteistąjį, seksualiai išnaudojusį vaiką, gali būti, kad ji nepripažįsta ir vaikui padaryto nusikaltimo, pažymi E. Žiobienė: „Greičiausiai vaiko teisės visiškai neatspindėtos, tikėtina, kad vaiko interesai yra visiškai paminti.“

Apie tai kalba ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Ji savo praktikoje yra susidūrusi su tokiais atvejais. Tiesa, priduria ji, gali būti, kad tokių atvejų yra daugiau, tik dažnai apie juos neišgirstame.

„Nuteistas vaiko skriaudėjas grįžta atostogų į namus, kur gyvena prieš jį liudijusi auka. Kas iš mūsų norėtų atsidurti tokioje situacijoje? Jos visada susiklosto ten, kur vaiku buvo netikima, bandyta daryti įtaką jo parodymams, kur mama ar kiti suaugę šeimos nariai labai aiškiai duoda suprasti, kad „nereikėjo liudyti prieš tėvelį, matai, ką padarei? Kaip mes dabar gyvensime?“

Ir štai tas nuteistas tėvelis, mamos draugas ar kažkas panašaus vėl namuose, nesvarbu, kad laikinai. Yra labai didelė keršto galimybė – net jeigu vaikas fiziškai neliečiamas, psichologinis persekiojimas gali būti beribis. Primygtinai kartoju – tokios situacijos yra labai nesaugios vaikui. Jei artimi suaugusieji neapsaugo jo, būtinai turi įsikišti atsakingos tarnybos“, – LRT.lt pabrėžia K. Mišinienė.

Pasak KOPŽI centro vadovės, ne vienoje byloje vaiko artimieji spaudžia seksualinį smurtą patyrusį vaiką tylėti, neprasitarti apie savo patirtis ir „nešnekėti nesąmonių“.

„Mačiau komisariato koridoriuje mergaitei šnypščiančią motiną, kad „galvok, ką kalbi, – jei nori gyventi namuose, neprasitark apie Joną“. Labai labai retai, tiesiog vienetiniai atvejai, kai prokurorai traukia atsakomybėn tokius spaudimą darančius artimuosius, palieka socialinėms tarnyboms sužiūrėti, kas tose šeimose vyksta“, – pasakoja K. Mišinienė.

Daugiausiai nerimo – dėl emocinės vaiko būklės

KOPŽI centro vadovė netiki, kad savaitgaliui iš įkalinimo įstaigų paleisti seksualiniai nusikaltėliai nekelia rizikos. Pasak K. Mišinienės, galėtume taip manyti, jei įkalinimo įstaigose su seksualiniais nusikaltėliais dirbtų specialistai, kad šie galėtų keisti savo elgesio modelį. Visgi šiandien situacija kitokia.

„Seksualiniai nusikaltėliai dažniausiai atsiduria žemiausioje išgyvenimo grandyje, labai greitai supranta, kad nei gauti pagalbos, nei skųstis savo persekiotojais įkalinimo įstaigoje negali. Reikia prisitaikyti, atsilaikyti. Išėjęs į laisvę, toks žmogus yra pilnas pagiežos, keršto, o jo seksualiniai potraukiai niekur nedingę“, – pažymi KOPŽI centro vadovė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės vertinimu, bene daugiausiai nerimo kelia vaiko emocinė būsena, kai į jo aplinką sugrįžta jį išnaudojęs žmogus.

„Juodžiausia ir skaudžiausia emocinė vaiko būsena. Institucijos įvertina „atostogų“ išleidžiamą nuteistąjį, galbūt jis nepadarys kito nusikaltimo, bet kalbame ir apie vaiko savijautą – ar jis paruoštas tokiam susitikimui ir sutinka pasimatyti su prieš jį smurtavusiu asmeniu.

Po penktadalio bausmės atlikimo tik pavieniais atvejais su labai daug terapijos taip drąsiai galėtume išleisti nusikaltusį asmenį susitikti su vaiku“, – sako E. Žiobienė.

Ekspertė akcentuoja – visais atvejais pirmiausia reikia saugoti vaiko interesus. Todėl, pasak E. Žiobienės, verta kelti klausimą, ar už seksualinį smurtą prieš vaikus teisti asmenys gali būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų „atostogų“.

Prioritetas – vaiko interesai

Kaip pabrėžia E. Žiobienė, jau teisminio proceso metu turėtų būti sprendžiamas prieš vaiką seksualiai smurtavusio artimojo teisinis statusas. Pavyzdžiui, gali būti ribojamos jo teisės, sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos.

„Praktikoje pastebime, kad nuteistasis reikalauja, kad jam atvežtų pamatyti vaikus, taip pat ir auką“, – LRT.lt sako E. Žiobienė.

Tačiau neretai teismo nuosprendyje nėra nutarčių dėl nuteistojo ir vaiko bendravimo. Visgi kontrolierė neigiamai vertina tokius atvejus, kai nuteistasis kelioms dienoms grįžta pagyventi kartu su savo auka.

„Tokiais atvejais atrodo, kad vos ne nuteistojo teisės tampa svarbiausios. Tačiau Vaiko teisių konvencija sako, kad prioritetas yra vaiko interesai, o visi kiti klausimai turi būti prie to priderinti“, – atkreipia dėmesį E. Žiobienė.

Vaikai neapsaugomi ir traumuojami

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat žino atvejų, kai už seksualinius ar kitus smurtinius nusikaltimus nuteisti asmenys grįžta į namus, kuriuose gyvena nuo jų nukentėję vaikai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai nuteistieji kitose vietose susitinka su vaikais, prieš kuriuos smurtavo.

„Šiuo metu galiojanti tvarka visiškai neapsaugo ir papildomai traumuoja nukentėjusį vaiką“, – LRT.lt sako tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė.

Pasak E. Firaitės-Ryliškienės, tokiais atvejais, kai seksualinis nusikaltėlis grįžta į namus, vaikui gali kilti grėsmė. Pavyzdžiui, nutinka taip, kad mama ar tėtis, su kuriuo vaikas gyvena, ne visada pajėgus apsaugoti vaiką nuo smurtavusio (ir galimai toliau smurtaujančio arba galinčio smurtauti) asmens, nes nesuvokia pavojaus masto arba netgi pritaria tokiems susitikimams.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai nukentėjusio vaiko šeima nežino, kad nuteistas asmuo vaikšto laisvėje, sako Vaiko teisių tarnybos specialistė.

„Gali susiklostyti situacijų, kai, vaikui susitikus su nuteistuoju laiptinėje, parduotuvėje ar pas senelius, vaikas gali patirti itin neigiamus išgyvenimus – baimę, nerimą, taip pat patirti pakartotinio smurto riziką“, – pažymi E. Firaitė-Ryliškienė.

Jos teigimu, seksualinio smurto atvejais smurtautojas gali jausti malonumą vien liesdamas vaiką, laikydamas jį ant rankų, tad net ir mažais veiksmais gali būti peržengiamos saugios ribos. Vaiko teisių tarnybos ekspertei esama situacija kelia didžiulį nerimą.

„Teisės aktuose nėra numatyta kontrolės ar apsaugos mechanizmų, kad jau nukentėję vaikai nepatirtų traumos dar kartą ir jau nuteisti asmenys negalėtų įvykdyti dar vieno nusikaltimo prieš juos ar kitus vaikus“, – pabrėžia E. Firaitė-Ryliškienė.

Pasisako už individualų vertinimą

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis sutinka, kad būtų galima keisti nuteistųjų sugrįžimo į namus tvarką, kai namuose gyvena nuo jų nukentėję vaikai, tačiau išlieka atsargus.

„Į tai reikėtų pažiūrėti giliau – į teismines praktikas, paklausyti policijos, įkalinimo įstaigų atstovų nuomonės. (…) Manau, į tai reikėtų pasižiūrėti sistemiškai. Kaip tiksliai išspręsti, šiuo metu nežinau“, – svarsto L. Šedvydis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, nereikėtų visiems nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus uždrausti sugrįžti pas nukentėjusius vaikus. Pasak L. Šedvydžio, kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai.

„Negali visiems nurodyti, bet turi sukurti galimybę teisėjui arba prižiūrintiems pareigūnams paskirti kokias nors sankcijas arba matant, kad nėra pavojaus, jas panaikinti“, – LRT.lt sako Seimo narys.

Kaip pažymi L. Šedvydis, svarbu, kad ir nuteistieji turėtų galimybių integruotis atgal į visuomenę, o tokios „atostogos“ nuo įkalinimo įstaigos yra galimybė tai daryti.

„Visa mūsų teisinė sistema pagrįsta principu, kad žmonės gali taisytis. Čia yra įvairių besikertančių interesų derinimas – vaikų saugumas, retraumatizacijos prevencija, kartu idėja, kad žmonės gali keisti savo elgesį“, – sako L. Šedvydis.

Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko, kiekvieną kartą, kai nuteistasis paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos „atostogų“, turi būti įvertinamas vaiko interesas ir jo saugumas: „Taip, dažnai tai gali reikšti, kad smurtautojas bent tiesiogiai grįžti į šeimą negalės.“

Ministerija pasisako už pokyčius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) raštu pateiktuose atsakymuose teigia, kad nukentėjusio vaiko interesai yra prioritetas ir valstybė privalo jį apsaugoti. Ministerija sutinka, kad būtina peržiūrėti veikiančius mechanizmus, kaip užtikrinti, kad smurtas nepasikartotų, nukentėjusieji būtų tinkamai informuoti, o dar neatlikęs bausmės nuteistasis nebūtų išleidžiamas.

„Suprantama, kad svarbu kalbėti ir apie nuteistųjų grįžimą iš įkalinimo įstaigos, apie jų reintegraciją į visuomenę, tačiau tai negali būti daroma nukentėjusio vaiko gerovės sąskaita ir pirmiausia būtina apsaugoti būtent vaiką – tiek nuo galimo pakartotinio smurto, tiek nuo psichologinės traumos vėl pamačius smurtautoją.

Nukentėjusio vaiko interesai yra absoliutus prioritetas. Valstybė turi ne tik pareigą apsaugoti vaiką, bet ir moralinę atsakomybę užtikrinti, kad nė vienas vaikas daugiau nepatirtų smurto ar traumos dėl sisteminių spragų“, – pažymi SADM.

Dėl šios situacijos SADM inicijavo susitikimą su Teisingumo ministerija. Susitikimo metu bus siekiama aptarti galimus teisės aktų pakeitimus ar kitus būdus, kad prieš vaikus smurtavę asmenys, galintys išvykti iš įkalinimo įstaigos anksčiau bausmės atlikimo laiko, bent jau negalėtų grįžti į tą aplinką, kurioje gyvena nukentėjęs vaikas.

Pasak ministerijos, taip pat būtų svarbu apsvarstyti galimus apsaugos mechanizmus, kad iš įkalinimo įstaigos išėjęs asmuo turėtų minimalius kontaktus su smurto auka.

Su klausimais LRT.lt taip pat kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2025-06-13, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2585572/is-kalejimo-pas-seksualiai-nukentejusi-vaika-neitiketina-situacija-ir-paminti-interesai