Bet tokios istorijos rodo, jog mes galime smarkiai klysti…

Po sunkaus ikiteisminio tyrimo, slegiančio nagrinėjimo teisme, atskriejo gera žinia – ką tik pilnametystės sulaukusios specialiosios mokyklos moksleivės grupinės seksualinės prievartos organizatoriai ir vykdytojai pagaliau nuteisti.

Du iš jų nepilnamečiai, taigi, realios bausmės išvengė, pilnametis prievartautojas nuteistas 5 m. nelaisvės.

Kodėl šis atvejis mums stingdė kraują ir pareikalavo maksimalaus visų jėgų įtempimo?

Vienas iš nuteistųjų, laikęs mergaitės rankas, kol jo draugeliai smaginosi, o vėliau ir pats „neatsisakiau ir aš, jie vis ragino mane” yra aukos brolis.

Norėdamas pritapti prie „sėkmingesnių”, agresyvesnių bičiulių, nė nesuabejojęs „pasirašė” tokiai užmačiai, atsiviliojo seserį į tuščią butą.

Apklausų metu jis pirmasis ir palūžo, vienintelis prisipažino, papasakojo visą įvykių eigą.

Mažo miestelio grimasos – šoko būsenoje auka nenori pranešti policijai, bijo užpuolikų keršto, ji vis skambina savo socialinei darbuotojai, tačiau švenčių metas, toji neatsiliepia, kokia tai kaimynė prisimena darželio auklėtoją, „visus čia pažįstančią nuo mažumės”, toji išsikviečia vieno iš prievartautojų motiną, „kaip be jos, ji labai gera moteris”, ši pokalbiui ir aukos atsiprašymui atsiveža sūnelį, kuriam viskas juokinga ir dėl „tokių niekų aš neatsiprašinėsiu”…

Šluostomės ašaras – tiek reagavimo algoritmų, procedūrų, mobilių komandų yra prikurta, o kai reikia veikti, bemokslės kaimynės rikiuoja prioritetus.

Neapsieita čia ir be ikiteisminio tyrimo nutraukimo, mat bylos prokurorė staiga pamiršo, jog prieš ją – neįgali jaunuolė, apkaltino šią parodymų nenuoseklumu, maišymusi dėl „lytinių veiksmų eiliškumo, pobūdžio ir kiekio”.

Dėkojame mūsų fantastiškai advokatei Marinai Gušauskienei, atkakliai tikėjusiai galimybe įrodyti įvykusį baisų nusikaltimą ir nubausti prievartautojus.

Dirbame toliau, nors tikrai norėtųsi smarkiai krestelėti tą miestelį su visomis jo šeimomis ir tarnybomis.