Motyvas – auka atsisako bendradarbiauti, šiuo metu namuose su šeima, nori kuo greičiau viską pamiršti.

Nors tuoj po pranešimo visi buvome pakelti ant kojų, šiandien tokia įvykių eiga, kai tyliai nutraukiamas tyrimas, panašu, tenkina visus.

Žinoma, ne mums mokinti patyrusią teisėsaugą, tačiau negi nebuvo galima merginą išlydėti namo, tik atlikus visas reikalingas teisines procedūras?

Negi ir mums apsimesti, kad nebuvo tos nakties, kai laikėme ant rankų kraujuojančią, klejojančią dėl patirto šoko jauną užsienietę?

Kitas svarbus momentas – ką Lietuvos sveikatos mokslų universitetas galvoja apie šį ir kitus panašius atvejus?

Tiek auka, tiek jos skriaudėjas buvo atvykę iš užsienio studijuoti jaunuoliai, smurtas prieš merginą tęsėsi ilgą laiką – kokios galimybės yra iš kitų kultūrų, iš uždaresnių visuomenių atvykusiems studentams gauti psichologinę, teisinę pagalbą ar konsultaciją šioje mokslo įstaigoje?

Neužtenka susirinkti įspūdingus mokesčius už mokslą, reikia ir atsakomybę už savo studentų gerbūvį prisiimti..