Vilniaus universiteto studentė Neringa sako patyrusi seksualinę prievartą studijuodama užsienyje. Dėl šio įvykio užsienio šalyje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Grįžusi į Lietuvą mergina ir čia kreipėsi į policiją, nes teigia sulaukusi buvusio draugo grasinimų. Tačiau vietoj pagalbos ji pasakojo iš Vilniaus pareigūno išgirdusi klausimą: „Ar nebijai jo supykdyti?“. Pareigūnas tokio pokalbio neprisimena, o Policijos departamentas nė nebandė aiškintis su juo apklausos aplinkybių.

Redakcijai yra žinoma tikroji straipsnyje Neringos vardu pristatomos merginos tapatybė. Siekiant apsaugoti nukentėjusiąją, jos vardas ir kitos tapatybę galinčios atskleisti detalės buvo pakeistos.

15min pateikia Neringos pasakojimą – straipsnyje aprašoma informacija daugiausia remiasi jos liudijimu. Kai kurių detalių žurnalistinėmis
priemonėmis nebuvo įmanoma patikrinti.

Neringa studijavo Vilniaus universitete, kai pradėjo draugauti su vaikinu. Romantiniai santykiai truko kelis mėnesius, tačiau netrukus mergina suprato, kad nebenori būti su juo, todėl nusprendė nutraukti santykius. Nors vyras iš pradžių neslėpė noro likti kartu, mergina prisimena, kad tuomet atrodė, kad jie išsiskyrė taikiai ir abipusiu susitarimu.

Prasidėjus naujam semestrui, tuomet jau antro kurso studentė Neringa išvyko pagal „Erasmus“ mainų programą studijuoti į Prancūziją. Nenorėdama buvusio partnerio skaudinti, ji išlaikė minimalų bendravimą, atsakydavo į žinutes, tačiau pabrėžė – jokių romantinių jausmų ji nejaučia ir bendravimas galimas tik kaip tarp „draugų“.

Praėjusių metų spalį vaikinas pasisiūlė trumpam atvykti į Prancūziją – aplankyti Neringą, esą draugiškai pabūti kartu ir aplankyti kelias šalies žinomas vietas. Neringa neprieštaravo, dar kartą aiškiai pabrėžė, kad romantiniai santykiai tarp jų nutrūkę, ir sutiko tik draugiškam susitikimui.

Susitikę Prancūzijoje, jie leidosi į trumpą kelionę. Viskas pasikeitė, kai pakeliui jie nusprendė pernakvoti mažame viešbutyje. Pasak Neringos, vyras stipriai apsvaigo nuo alkoholio, ėmė elgtis agresyviai, rėkė, ėmė grasinti. Mergina teigia, kad alkoholio nevartojo, o visa naktis buvo lydima bauginimų ir psichologinio smurto.

Anot jos, vyras nuolat kartojo, kad jis yra „dievo rykštė jai“, gąsdino, kad jeigu ji priešinsis, kai jis su ja mylėsis, jis keršys – esą žino, kur gyvena tiek ji, tiek jos artimieji Lietuvoje.

,,Aš visą naktį nemiegojau. Jis kokias šešias valandas ant manęs rėkė, grasino. Aš nežinojau, ką daryti, jis buvo labai agresyvus – buvau apakusi, todėl tiesiog sustingau (…) ir tada jis…“, – pasakoja jauna mergina ir teigia, kad tąnakt ji buvo išprievartauta.

Grįžusi į miestą, kuriame studijavo, Neringa kreipėsi į Prancūzijos policiją ir parašė pareiškimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo išžaginimo.

Neringa teigia, kad išgyventas seksualinis smurtas paliko gilų psichologinį pėdsaką. Po Naujųjų metų mergina grįžo į Lietuvą ir tik tada ryžosi papasakoti tėvams, kas jai nutiko būnant užsienyje. Pasak jos, didelį nerimą kėlė ne tik patirta trauma, bet ir nuolatinė baimė, kad smurtautojas ją gali susirasti – jis esą buvo aiškiai pareiškęs žinąs jos ir artimųjų gyvenamąsias vietas ir grasino su ja susidoroti, ją „susirasti“. Neringa teigė, kad grasinimai neleido jaustis saugiai net ir grįžus į gimtąją šalį.

,,Žinojau, kad jis buvo išvykęs užsidirbti į užsienį, tačiau nežinojau, ar jis sugrįš į Lietuvą ar ne. Po patirtų grasinimų užblokavau vyrą tiek socialiniuose tinkluose, tiek telefone”, – pasakojo mergina.

,,Ar nebijai jo vėl supykdyti?“

Paskatinta mamos Neringa kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI). Grįžusi į Lietuvą ji taip pat parašė pareiškimą Lietuvos policijai – apie tai, kas įvyko Prancūzijoje, ir pridėjo informaciją apie grasinimus susidoroti Lietuvoje.

Netrukus, sausio pabaigoje mergina buvo iškviesta į apklausą. Tačiau, kaip pati pažymi, pareigūnų elgesys Lietuvoje gerokai skyrėsi nuo to, su kuriuo jai teko susidurti Prancūzijoje. Vilniuje, užuot sulaukusi profesionalaus bendravimo ar rekomendacijų, ką daryti tokioje situacijoje, apklausos metu mergina susidūrė su pareigūno abejingumu ir net pašaipiomis replikomis.

,,Pokalbis prasidėjo ir iškart supratau, kad bus negerai, prasidėjo su tokiais klausimais: „Daug laiko praėjo, kodėl dabar kreipiesi? Nebijai, kad jį vėl supykdysi?“, – pasakojo Neringa. Ji teigia, kad toks tonas ir formuluotės iš karto sukėlė nejaukumą, lyg ji be reikalo kreipėsi į policiją.

Prasidėjus apklausai, pareigūno tonas nepasikeitė: „Nuo pat pradžių,
jautėsi, kad jis rimtai į situaciją nežiūri, pavyzdžiui, kai uždavė tokį klausimą,,Na tai pasakok, kokius tu įvykius, Neringa, apturėjai“, – pasakojo mergina.

Jos teigimu, pareigūnas ne tik vartojo dviprasmišką kalbą, bet ir bandė ,,lengvinti atmosferą” nederamu humoru.

„Jis juokavo: „Kai aš supykstu, galiu beleką padaryt – nebijai, kad jis gali vėl supykti?“ Aš čia atėjau dėl realių grasinimų, o jis šitaip kalba. Mane sukrėtė visa ta apklausa. Išėjusi iš komisariato iš karto įsirašiau balso pranešimą, kad neužmirščiau, kaip ji vyko“, – sakė ji.

Neringos liudijimas atskleidžia ne tik patirto seksualinio smurto patirtį, bet ir tai, kaip nesaugiai gali jaustis auka, kai kreipiasi pagalbos.,,Jis (policininkas) sakė, kad nemano, jog tas vyras dar galėtų man ką nors padaryti. Atrodė nesupranta, ko aš bijau“, – pabrėžė Neringa.

„Aš atėjau pasakyti, kad nesaugiai jaučiuosi, atėjau ten, kur man atrodė, kad reikia ateiti (į policiją). O tada man per kitą žandą trenkia. Ir mano artimojo rato merginos, išgirdusios mano patirtį su policija – jeigu joms tokia nelaimė atsitiks, jos pasitikės policija? Tai yra nenormalu, kad tu eini į teisėsaugos apklausą kaip nukentėjęs asmuo nuo seksualinio smurto ir susiduri su tokiu bendravimu“, – pasakojo Neringa.

Kadangi nusikaltimas įvyko užsienyje, ten buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo. Tuo metu Lietuvoje Neringos pareiškimas policijai buvo priimtas kaip pranešimas apie grasinimus susidoroti.

Mergina teigė nežinojusi, kaip tiksliai vyksta teisinės procedūros. Pasak Neringos, pareigūnas neleido susipažinti ir perskaityti jos apklausos metu surašyto liudijimo, jai pateikė tik atskirą dokumentą – pasirašymui, kad ji sutinka, kad jos papasakota informacija yra teisinga.

Neringa taip pat pridūrė, kad turėjo garso įrašus, kuriuose girdimi vyro grasinimai jos atžvilgiu. Mergina sakė informavusi apie tai pareigūną ir siūliusi juos pateikti, tačiau, anot jos, pareigūnas į tai sureagavo atmestinai – esą „nereikia“.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po apklausos, mergina sulaukė
pranešimo – Lietuvos policija priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Lietuvoje buvo nagrinėtas pareiškimas dėl grasinimų

Policija nurodo, kad Neringos pareiškimas pradėtas nagrinėti šių metų sausio 24 d., remiantis Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už grasinimus žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nepraėjus nė savaitei, sausio 29-ąją, policija priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nurodo, kad sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas – jį peržiūrėjęs prokuroras tai patvirtino.

,,Pranešėjai išaiškinta teisė, kad gali skųsti nutarimą“, – 15min teigė R.Matonis.

Policijos atstovai pabrėžia, kad nusikaltimas buvo padarytas užsienyje, tad tyrimas dėl jo ten ir vyksta. Lietuvoje buvo vertinami tik patirti grasinimai.

Policijos departamentas nurodė, kad informacija dėl Neringos apklausą vykdžiusio sostinės policijos pareigūno Michailo Butylovo galimai neetiško elgesio nėra pagrįsta jokiais įrodymais.

,,Sunku komentuoti vienos pusės pateiktą informaciją, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Apklausa yra savotiškas dviejų žmonių pokalbis apie tyrimui reikšmingas aplinkybes, o visa esminė informacija surašoma protokole. Jokių objektyvių duomenų apie neetišką tyrėjo elgesį apklausos metu šiuo metu neturime”, – teigė policijos atstovas R.Matonis.

15min žurnalistai susisiekė su apklausą vykdžiusiu pareigūnu M.Butylovu, tačiau jis situacijos nekomentavo. Pareigūnas teigė, kad į žurnalistų klausimus atsakyti gali Policijos departamento Komunikacijos skyrius, kuris ir turėtų surinkti medžiagą iš pareigūno. Tačiau pareigūnas pripažino, kad po 15min žurnalistų užklausos niekas policijoje į jį nesikreipė ir nebandė aiškintis konkrečios apklausos aplinkybių.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad su proceso veiksmo protokolu pareiškėja buvo supažindinta. „Tai patvirtina jos fizinis parašas ant proceso veiksmo protokolo specialiojo priedo. Proceso veiksmo protokolo specialusis priedas pasirašomas po atlikto proceso veiksmo, šiuo konkrečiu atveju – po pareiškėjos apklausos“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Tačiau Neringa teigia, kad pareigūnas jai nedavė perskaityti jos liudijimo, tik davė pasirašyti dokumento priedą.

Neringa neapskundė sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo. „, Po to pokalbio su policininku nenorėjau toliau tęsti diskusijų ir jų nutarimas, atrodė teisingas pagal įstatymus”, – teigė ji.

Seksualinio smurto aukos Lietuvoje neretai susiduria su policijos abejingumu

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, Lietuvoje vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą patyrusios moterys, išdrįsusios kreiptis pagalbos, policijoje susiduria su abejingumu, menkinimu ar net atgrasymu nuo parodymų teikimo.

,,Viešojoje erdvėje nuolat skamba raginimai iš tos pačios teisėsaugos kreipkitės, pasitikėkite, nelikite su savo problemomis vienos/vieni. Tačiau realiai, nukentėjusiam žmogui apsisprendus kalbėti, pranešti ir nedrąsiai pravėrus komisariatų duris, jie kartais išgirsta, ypač galimos seksualinės prievartos atvejais, pribloškiantį klausimą – ko čia atėjai, kam tau tas pareiškimas, nori vėl viską prisiminti ir matyti skriaudėjus?“,- apie išgirstas patirtis pasakoja K.Mišinienė.

Ji teigia, kad dažnai pareigūnai ne tik elgiasi neprofesionaliai, bet net grasina ar abejoja aukų patikimumu. „Viename ikiteisminiame tyrime pareigūnė grasino apklausiamai grupinės seksualinės prievartos aukai: žinok, patikrinsime tave melo detektoriumi, geriau jau nemeluok mums“, – dalijasi specialistė. Anot K.Mišinienės, tai rodo ne tik empatijos stoką, bet ir kai kurių pareigūnų nepasirengimą darbui su traumą patyrusiais žmonėmis.

Ji prisimena konkrečią Neringos situaciją, kai jos vadovaujama organizacija skatino jauną merginą, patyrusią seksualinę prievartą, kreiptis į policiją dėl grasinimų.

,,Aptariamu atveju mes skatinome kreiptis į teisėsaugą nukentėjusią, labai smarkiai traumuotą merginą, ragindami ją nuoširdžiai išsakyti pareigūnams visas įvykio aplinkybes, savo nerimą. Tam ji ir ruošėsi, nežiūrint to, jog kalbėti apie patirtą prievartą, savo reakcijas į ją, yra visada labai sunku, aukos tarsi iš naujo išgyvena patirtą smurtą, turi surasti tinkamus žodžius, atsakinėti į svetimų asmenų, neretai vyrų, klausimus.

Pasikartosiu, nukentėjusi mergina sunkiai, bet sąmoningai apsisprendė prašyti pagalbos dėl patirtos seksualinės prievartos, juolab, kad prievartautojas žadėjo ją surasti, jo rankose – visi merginos asmens duomenys. Tačiau ta, sakyčiau, „ataka“ jos atžvilgiu iš komisariate sutikto pareigūno ją smarkiai išmušė iš vėžių, privertė suabejoti, ar galima pasitikėti pareigūnu“, – pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

K.Mišinienė teigia, kad po tokios patirties, pasitikėjimas teisėsauga ne tik prarandamas – jis iš esmės sužlugdomas, todėl būtina stiprinti pareigūnų kompetenciją bendraujant su seksualinio smurto aukomis.

„Atsitraukus nuo šio nelemto susitikimo su tikrai grubiu, neprofesionaliu, net savotiškai pavojingu aukoms, pareigūnu, vis tik galiu užtikrinti, jog šalyje turime tikrai puikių, mokančių bendrauti su nusikaltimų aukomis tyrėjų, vyrų ir moterų, kurių pasiaukojančių darbu buvo išaiškinti baisiausi, šaltakraujiškai atlikti seksualiniai nusikaltimai prieš pažeidžiamus suaugusius ar vaikus“, – teigia K.Mišinienė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2025-05-24, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/po-isprievartavimo-kreipesi-del-grasinimu-taciau-is-pareiguno-isgirdo-nesupykdysi-jo-59-2448742